VIETNAMAS
Sostinė: Hanojus (Hanoi, Hą Noi) – 1,42 mln. gyv. (2003 m.);
Plotas: 331,7 tūkst. kv. km.;
Sienos: Kinija, Laosas, Kambodža;
Gyventojai: 81,1 mln. gyv. (2002 m.): 87 % vietnamiečiai, be to šiaurės vakaruose gyvena tajai, šiaurinėje dalyje Miao ir Jao tautos, vakarinėje Muongų tauta;
Valstybinė kalba: vietnamiečių;
Religija: 67 % budizmas, 17 % animizmas, 9 % katalikai, 7 % taoizmas;
Piniginis vienetas: dongas (VND); 1 000 VND ~ 0.20 LTL;
Valstybinė šventė: rugsėjo 2 d. - nepriklausomybės paskelbimo diena;
Valstybinė santvarka: vienpartinė respublika;
Administracinė sudėtis: 37 provincijos ir 3 išskirti miestai (Hanojus, Ho Ši Minas, Hajfongas);
Laiko skirtumas su Lietuva: + 5 valandos.
Klimatas: Vidutinė temperatūra šalčiausiu metų laiku (sausį šiaurinėje, o gruodį pietinėje dalyje) yra 13 – 14 laipsnių šiaurinėje dalyje ir 21 – 23 laipsniai pietinėje dalyje; šilčiausiu metų laiku (liepą šiaurinėje, o gegužę – birželį pietinėje dalyje) temperatūros vidurkis yra 28 laipsniai šiaurinėje ir 29 – 30 laipsnių pietinėje dalyje (maksimumas – virš 40 laipsnių). Kritulių vidurkis – apie 1500 – 2000 mm. Nuo gegužės iki spalio – lapkričio mėn. yra liūčių sezonas, šiaurinėje dalyje kalnuose žiemą iškrenta sniegas, vasarą pakrantes dažnai pasiekia tropiniai ciklonai.
Įvairi gamta: kalnai, džiunglės, laukai, Pietų Kinijos jūra, upės, puikūs smėlio paplūdimiai, unikalūs tropinės augmenijos nacionaliniai parkai, uolos, kriokliai, daugybė ežerų…
Kiekvienas miestas savaip įdomus ir turi kažką nepakartojamo. Azijietiška virtuvė su prancūzišku šarmu…
Čia natūralus, nepagražintas gyvenimas. Namai, senove alsuojantys architektūros paminklai, buvusio kolonijinio stiliaus pastatai – niekas neišdailinta, „nenulaižyta“ specialiai turistams, kaip Tailande ar kitur. Graži ir egzotiška gamta, neįprastas gyvenimo būdas, malonūs ir neįkyrūs žmonės, skanus, neaštrus maistas, nuostabūs rankdarbiai, viskas pigu. Ryto rūkas virš Hanojaus Hoan Kiem ežero arba prie Mekongo deltos vandenų, žvejai plokščiadugniuose laiveliuose, kepurėtos vietnamietės su nešuliais, kvapais ir vaizdais pritrenkiantys turgūs...
Planuojant kelionę kyla klausimas: ką pirmiau aplankyti – Hanojų ar Saigoną (dabar Hoši Miną)? Šie du miestai dažnai lyginami su dviem moterimis: Hanojus – mergina, gimusi ryžių laukuose, dėvinti medvilninius drabužius, nuolat plušanti, ir tik trumpam sustojanti nusišypsoti, pasiųsti vylingą žvilgsnį. Hoši Minas – rafinuota gražuolė nepriekaištingu makiažu, spindinčiais batais ir visuomet pasiruošusi plačiai ir vylingai šypsotis...
Apranga gana konservatyvi. Į šventyklas galima įeiti tik drabužiais ilgomis rankovėmis, be batų, su galvos apdangalu. Fotografuojant žmones patartina paklausti.
Arbatpinigiai nėra privalomi, tačiau už gerą aptarnavimą galima atsidėkoti. Ką nors paduodant kitam asmeniui, tai reikia daryti dviem rankomis. Paimti taip pat reikia abiem rankomis.
Kai kurie patiekalai panašūs į kinų, tik mažiau prieskonių, kai kurie – į tajų, tik be aštriųjų čili prieskonių, švelnaus skonio. Tradicinius ryžius čia papildo makaronai, gausybė daržovių. Didelę įtaką Vietnamo virtuvei padarė ir prancūzų kolonijinis periodas. Valgoma daug jūros gėrybių: omarų, krabų, krevečių, įvairių žuvų, kalmarų ir kt. Vištiena laikoma prabanga, valgoma tik ypatingomis progomis – per vestuves, laidotuves ir pan. Valgoma ir antiena. Jautiena labai kieta, tamsi. Valgoma daug neriebios kiaulienos. Delikatesui, ypač šiaurėje, laikoma šuns mėsa, yra net specialūs restoranai. Vandens iš čiaupo gerti nepatartina. Net ir dantims valyti geriau naudoti talpose parduodamą vandenį. Vietnamietiška arbata panaši į kinų žaliąją arbatą. Šiaurėje geriama stipri ir kartoka, pietuose – švelnesnė ir aromatizuota jazminais ir lotosu. Geriama po valgio. Vietos alus "333" arba "Tiger" neblogas, šviesus ir nebrangus. Yra ir importuojamo "Heinecen" ir kt. Tradicinis stiprusis vietos gėrimas – įvairios užpiltinės su gyvate, ryžių degtinė ir vynas. Geriausias suvenyras – kobrų trauktinė. Kobros auginamos specialiose fermose Mekongo deltoje.
atgal
i viršu
